Stasiui vos tik pasakius, kad reikės naujo stogo, pasakiau, kad užsakytų kniedžių iš http://www.poprivets.net/, kad nupirktų skardos, kiek reikia. Kad sijos stovėtų garaže nupirktos, kad vinių būtų tiek kilogramų, kiek užrašiau. Kad viskas būtų nupirkta iš karto, laiku, vienu ypu, ir tik tada aš pradėsiu darbą, tik tada su savo meistru pradėsime matuoti tiksliai stogą ir atliksime visus darbus. Stasys, kaip visada, nusišypsojo ta savo ypatingąja šypsenėle ir leido suprasti, kad viskas bus laiku. Spėkite, ar buvo.
Kaip mes laukėme skardos
Taigi, pirmas dalykas, kurį Stasys mums pažadėjo, buvo skarda. Aišku, jis, būdamas gal pats šykščiausias miesto žmogus, pasakė, kad turime sunaudoti ir senąją skardą, kurios pas jį prikrauta rūsyje. Turėjo jis ten kažkokią labai keistą versiją, iš kur neva ta skarda pas jį atsirado, bet mums buvo aišku, kad turbūt bus iš darbovietės paimta. Stasys mus nuvedė apžiūrėti, viršutiniai lakštai atrodė geri, ir jau rodėsi, kad mes tikrai dirbsime su gera ir kokybiška medžiaga. O tada, kai pradėjome, sužinojome naujų dalykų. Viskas buvo daug sudėtingiau, nes ne taip ir gerai sekasi dirbti žmogui, kuris nuolat raito uodegą. Pirmi du lakštai buvo geri, o apatiniai – sulankstyti ir net kai kur, matėsi, jau bandyti kažkur naudoti. Tačiau Stasys skėsčiojo rankomis, sakydamas, kad skardą jau užsakė ir papildomo užsakymo dėl kelių lakštų nedarys. Kad turime dengti va taip, tiesiog iš to, kas yra. Užtrukome dviem dienom ilgiau, kol išlankstėme jo pačią blogiausią pasaulyje skardą.
Neturėjome kniedžių
Juokingiausia buvo su kniedėmis, kurias buvome sakę užsakyti iš Pop Rivets. Aišku, senis Stasys tiesiog nuėjo į turgų ir ten nupirko kelis maišus. Bet ne tiek, kiek buvome prašę, o truputį mažiau. Be to, buvo akivaizdu, kad jos, kaip kokie papuvę nukainuoti bananai, yra nebe pirmos jaunystės. Iš kokios peklos Stasys pirko kniedes, net buvo koktu klausti. Aišku, pusė jų išvis neveikė, todėl mes jas labai greitai sunaudojome. O tada laukėme savaitę, kol Stasys nupirko dar. Tada dar savaitę laukėm, nes ir tada buvo nepakankamai.
Apgavo su šimtu eurų
Visą šaunią fiestą vainikavo tas kartas, kai mums nesumokėjo iki galo. Pasakė, kad sumokės vėliau, o paskui tiesiog užgėrė. Kai su sėbrais kėlė butelį ir kumštį, rėkė, kad labai ilgai dirbome, dėl to visko mums ir nesumokės.