Jeigu žiemą keliautumėte per sostinę, pastebėtumėte, kad kiekvienas prekybos centras Vilniuje yra pilnas žmonių. Panašu, kad lankytojai čia nuolat su malonumu kažką perka, arba tiesiog vaikšto. Iš tiesų, mokslininkai visame pasaulyje nuolat bando atsakyti į šį mistišką klausimą – kodėl prekybos centruose taip gausiai ir noriai renkasi žmonės.
Šviesa ir šiluma
Prekybos centruose dieną – naktį, vasarą – žiemą yra šviesu ir šilta. Taip pat apšviestas yra ir ne vienas prekybos centras Vilniuje. Mokslininkai tokią nepaprastą jų trauką kartais bando aiškinti remdamiesi fiziologiniais žmogaus poreikiais ir evoliucija. Tarkime, tai, kad žmogų taip beprotiškai masina šviesa, kad jis taip noriai keliauja visur, kur yra šviesu, turi tam tikrus istorinius fiziologijos aspektus. Net ir dabar žmogus visada pirmiausiai kreipia dėmesį į šviesą ir judesį. Kol žmogus išsivystė iki tokio, koks yra dabar, turėjo praeiti nemažai laiko, tačiau tam laikui einant, panašu, žmogus visada siekė išlikti, ir tam naudojo visas savo jusles. Greita reakcija į šviesą ir judesį – viena iš fundamentalių žmogaus savybių, padėjusių jam išgyventi ilgus metus. Taigi, nėra ko taip stebėtis, kad ir prekybos centrai pritraukia žmones kaip gyvūnų rūšį. Mokslininkai tyrinėja ir kartais nedrąsiai tvirtina, kad atsidūrę tokioje stiprioje šviesoje, didelėje apšviestoje erdvėje, žmonės iškart jaučiasi kur kas laimingesni, ir jų gyvenimas jiems atrodo daug geresnis. Ypač tai aktualu šiaurės ir Skandinavijos šalims, kur šviesos natūralios žmogus gali gauti ne taip ir daug, nes saulė žiemą pasislepia labai greitai.
Akcijos ir gero gyvenimo iliuzija
Tikriausiai kiekvienas prekybos centras Vilniuje galėtų drąsiai didžiuotis savo gigantišku dydžiu bei kiekvienu prekybai suplanuotu kampeliu. Iš tiesų, planuojama ne tik šviesa, planuojama prekybos centruose kiekvienas colis, kad jis būtų kuo produktyviau išnaudotas. Tikriausiai ir jums tai yra pažįstamas jausmas, kai atkeliavę į prekybos centrą Vilniuje, nors ir neturite išlaidoms skirtų pinigų, vis tiek kažkodėl prisiperkate kažkokių daiktų, o paskui dėl to jaučiatės tikrai laimingesni nei prieš atveriant prekybos centro duris. Šis įdomus poveikis paremtas taip pat kažkokiais prigimtiniais žmogaus poreikiais turėti, matyti tai, kas spalvota ir gražu, turėti, gauti tai. Taigi, iš prekybos centro grįžtame tarsi apsvaiginti kažkokios iliuzijos, prisipirkę daiktų, kurių nebūtinai vėliau mums prireiks, tačiau svarbiausia, esate laimingi. Tad ar verta daugiau sukti galvą, juk laimė ir yra to, ko mums kiekvienam labiausiai reikia.